Rėmėjai

Sukurta
Galerija
Žiūrėti video

ŠOKIO SPEKTAKLIS A. Puškino apsakymo ir M. Čaikovskio operos libreto motyvais pagal P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo ir S. Prokofjevo muziką

Režisierė ir choreografė — Anželika Cholina

Scenografas — Marijus Jacovskis 

Kostiumų dailininkė — Olga Filatova 

Šviesų dailininkas  Tadas Valeika

Grimo dailininkė  Dalia Žakytė

Garso režisierė  Kristina Juškevičiūtė

 

Šoka

Germanas  Jonas Laucius 

Grafienė  Beata Molytė

Liza  Olesia Šaitanova 

Kunigaikštis Jeleckis  Rokas Spalinskas 

Polina  Sandra Lavrenovaitė 

Kortos:

Ema Lavrenovaitė

Neila Lavrenovaitė

Sandra Lavrenovaitė

 

Premjera  2021 liepos 12 Kaune Girstučio rūmuose

 

Projektą finansuoja

Lietuvos Kultūros Taryba

Spektaklis

Pikų dama”  tai paslaptingiausias ir mistiškiausias Aleksandro Puškino kūrinys. Originalūs režisūriniai sprendimai ir kupina emocijų šokio kalba, suteikia Anželikos Cholinos spektaklio traktuotei dar daugiau dramatizmo ir įtampos. Spektaklyje išradingai kuriami personažų likimai, o Germano istorija žiūrovams atsiskleidžia visai netikėtu rakursu - Pikų dama tampa ne tik lemtinga korta jo likime…

 

Aistra lošimams yra pati stipriausia iš aistrų...”,  sakė A. Puškinas.  Garsioji kūrinio frazė: trejukė, septynetas, tūzas” girdėta net ir tiems, kas nežino tragiškos Germano lemties.

@ Dmitrijus Matvejevas

Germano likimas  romantizuotos atsitiktinės sėkmės rankose, kuri neturtingo karininko galvoje žadina viltį pažaboti kaprizingą Fortūną. Jis įtiki, kad iš senosios Grafienės sužinojęs trijų kortų paslaptį, atvers neribotos sėkmės ir laimės klodus. O tai jam padės paaukštinti savo statusą visuomenėje, pakilti karjeros laiptais ir tokiu būdu sulaukti trokštamo mylimos moters dėmesio. Germano viduje grumiasi išskaičiavimas ir azartas. 

Grafienė – mistinis spektaklio personažas. Ji – ir Germano auka, ir ta jėga, su kuria Germanas žaidžia, pradžioje kurdamas savo žaidimo strategiją, o pabaigoje tapdamas savo paties sukurto žaidimo auka.

Netikros viltys, mintys apie lengvą sėkmę, asmeninės laimės troškulys, sutirštinant atsitiktinumo vaidmenį žaidime ir juo pasikliaujant – ištisoms kartoms azartinius žaidimus pavertė pavojingiausiu užsiėmimu.

@ Dmitrijus Matvejevas

 TRUPUTIS ISTORIJOS 

Istorija šios legendos prasidėjo maždaug prieš 3 tūkst. metų Egipte, karaliaus Skorpiono laikais, kuomet faraonai turėjo auksines lenteles su simboliais, vėliau virtusias į Taro kortas, kuriomis buvo spėjama ateitis.
Šifrai kortose buvo tiek svarbūs, kad saugoti juos buvo patikėta kortų žaidimui – pačiai stipriausiai iš aistrų”, kaip sakė A.Puškinas, kurį ir sudomino neeilinė istorija apie 18 a. antroje pusėje, Paryžiuje gyvenusią “Rusijos Venerą”, grafienę Nataliją Golyciną, beviltiškai prasilošusią, žaidžiant Faraoną”, kuri kreipėsi pagalbos į savo meilužį grafą Saint-Germain’ą.
Jo tikro vardo niekas nežino, bet žinoma, kad už pseudonimo Saint-Germain, slėpėsi asmuo, stovėjęs prie hipnotizmo ištakų ir kuris buvo pagrindinė okultinio pogrindžio figūra, bei narys ar net vadovas, Luksoro brolijos (mirusiųjų miestas Egipte), siejamos su spiritizmo klestėjimu Europoje.
Saint-Germen’as nedavė Golycinai pinigų, tačiau atskleidė jai trijų kortų paslaptį ir ši sėkmingai atsilošė. Vėliau grafienė atskleidė šią paslaptį prasilošusiam anūkui, kuris pakartojo jos patirtį.
Taip ši tikra istorija tapo A.Puškino apysakos pagrindu.
Grafienės Natalijos Petrovnos Golycinos geliograviūra

 

Prancūzijos revoliucijos neramumai privertė Nataliją Golyciną išvykti iš Paryžiaus į Sankt-Peterburgą. Ten ji apsigyveno name nr. 10, gatvių Malaja Morskaja ir Gorochovaja sankirtoje.
Priešais šį namą, savo brolio Modesto name, paskutiniais savo gyvenimo metais buvo apsistojęs P. Čaikovskis, kurį neramino aplink grafienės namus vaikščiojantis juodai apsirengęs žmogus…”, kuris naktimis žiūrėdavo į kompozitoriaus langus…
1890 m. Sankt-Peterburge, Marijos teatre, įvyko operos Pikų dama” premjera, kurią Čaikovskis parašė per 44 dienas…
Ne paslaptis, kad daugelis dainininkų ir aktorių iki šiol prisibijo dalyvauti Pikų damoje”, kuri apipinta fobijomis ir mistika.
Pavyzdžiui, po Grafienės vaidmens repeticijų, operos solistė Maksakova buvo išvežta į ligoninę. Tragiškai susiklostė ir operos solisto Pečkovskio likimas, kuris, nepaprastai gilinosi į vaidmenį, lankydamasis net psichiatrijos ligoninėje, o po premjeros jis 10-čiai metų buvo ištremtas į lagerį…
Žymioji primadona Jelena Obrazcova, štai taip atsiliepė apie Grafienę: Tai buvo vienintelis vaidmuo, kuris nenorėdavo paklusti. Kažkokia mistika : dainuodama šią partiją, aš niekada nežinodavau, kas bus toliau…”
Įdomu, kad mūsų Grafienei, didžiulę sceninę patirtį turinčiai balerinai Beatai Molytei, premjeros metu, nutiko ta pati istorija…
Ir nepasakosim, kiek dar spektaklio išleidimo metu buvo atsitikę akibrokštų ir kitiems artistams…
Kaskart prieš spektaklį, visi mes jaučiam pavojingą šaltuką, stovintį šalia…
 
 
Sukurta