Barbora Radvilaitė

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dviejų veiksmų baletas pagal Stasio Vainiūno, Arvydo Malcio, Henryko Góreckio ir kitų kompozitorių muziką.


Choreografė ir libreto autorė - Anželika Cholina.

Muzikos vadovas ir dirigentas – Robertas Šervenikas.

Scenografas - Marijus Jacovskis.

Kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius.

Šviesų dailininkas – Tadas Valeika.

Choro meno vadovas – Česlovas Radžiūnas.


Premjera - 2011 m. gegužės 27 d.


Dalyvauja:

BARBORA RADVILAITĖ -

Beata Molytė

ŽYGIMANTAS AUGUSTAS -

Martynas Rimeikis

KARALIENĖ BONA -

Živilė Baikštytė

fotogalerija (11)

Anželika Cholina:

© Paulius Gasiūnas

Sunkiausia kuriant spektaklį, kuriam nėra parašyta muzikos, – sulipdyti įtaigią muzikinę partitūrą. Atrankos principas čia tik vienas – rasti temą atitinkančių išraiškingos vidinės muzikinės dramaturgijos kūrinių ir pasiekti tarsi vientisą skambėjimą. Veiksmui vykstant Lietuvoje, skambės lietuvių kompozitorių simfoninė muzika, o jam persikėlus į Lenkiją – lenkų kompozitoriaus kūryba. Muzikinį vėrinį papuošiau keletu perlų – to laikmečio muzikos kūriniais, madrigalais, suteiksiančiais baletui epochos spalvų.

Niekada dar nesijaučiau taip atsakingai ir pakylėtai statant spektaklį, juk Lietuvoje atsitikusi  Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istorija yra vienintelė istorija pasaulyje apie karalių meilę – neišgalvota, graudi ir prieštaringai vertinama. Niekas tiksliai nežino šios istorijos veiksmo peripetijų, metraščiuose išlikusios tik nuotrupos, todėl aš turėjau tam tikrą kūrybos laisvę. Veiksmas perkeltas į abstraktų scenovaizdį, veikėjai vilki stilizuotus, epochinius kostiumus.

Šiek tiek idealizuodama šią meilės istoriją, šiek tiek savaip interpretuodama faktus, per Lietuvos istorikų vertinimo prizmę ir savąją, moteriškąją, kuriu gyvą teatrinį veiksmą. Man teatre svarbu ne moderni spektaklio forma, o būtent pats veiksmas, kuriame pasakojama apie žmonių likimus.

Esu laiminga, kad Barboros Radvilaitės istorija atrado savo vietą didžiausioje Lietuvos nacionalinėje teatrinėje erdvėje ir buvo gera pajusti, kaip spektaklio tema sužadino patriotiškumą artistų viduje ir suvienijo visus, prisidėjusius prie šio spektaklio sukūrimo. Tikiu, kad šis baletas sukels tokius pat jausmus ir  žiūrovų širdyse, ir kad neliks abejingų mūsų didžiai mažos šalies istorijai... - Anželika Cholina.

.


Teatro rėmėjai

Kultūros ministerija

Teatro televizija

Teatro radijas

Teatro dienraštis

Teatro žurnalas

Teatro partneris internete

Teatro spaustuvė