Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis pagal Antonio Vivaldi ir Saint–Saenso muziką.
Choreografė ir kostiumų dailininkė - Anželika Cholina.
Trukmė - 1 val. Premjera - 1999 m. lakričio 24 d.
Dalyvauja 36 artistai – aktoriai, Muzikos akademijos studentai ir Vilniaus baleto mokyklos mokiniai.
pamisusiu-merginu-sokiai-fotogalerija (4)
Teatre ir kinematografe daug kartų mėginta papasakoti tragiškus likimus žinomų ir nežinomų menininkų, kuriuos negailestinga rampų šviesa sugniuždė. Anželikos Cholinos spektaklyje ši banali tema banalia nevirsta dėl išradingos kompozicijos, lakoniško ir įtaigaus vaizdinio sprendimo, dėmesį sutelkiančios veiksmo dinamikos.
SIUŽETAS
Spektaklio istoriją "pasakoja" dvi pagrindinės veikėjų grupės: trys Mūzos – Šlavėjos, keliasdešimt Pamišusių merginų ir iš žalio kiaušinio išsiritusi mažutė Juodoji gulbė. Šie personažų pavadinimai – sąlygiški, jie niekur neįvardyti, kiekvienas žiūrovas gali savaip pavadinti tuos, kurie suka sceninio veiksmo ratą. Spektaklyje beveik be paliovos ironiškai aštriai parodijuojama klasikinio baleto estetika. Ir pati spektaklio pradžia aiškiai primena garsiojo Cesare's Pugni "Pas de Quatre" uvertiūrą. Tik vietoj "Quatre" čia yra "Trois", ir šitokių "vietų" visame spektaklyje yra daug. Šis baltasis trio supriešinamas su mase keistų, beveik belyčių juodais apdarais būtybių ("merginų" įvaizdį čia pirmiausia kuria maskatuojančios kasos), kurios iššokuoja iš dešiniųjų kulisų ilga ir, atrodo, niekad nesibaigsiančia virtine.
Pasigėrėtinas choreografės gebėjimas kompoziciškai suvaldyti daug šokėjų – bene pirmą kartą profesionaliai scenai skirtam repertuariniam kūriniui buvo pasitelkta ne tik aktorių profesionalų, bet ir moksleivių bei studentų pagalba. Šiame masiškume irgi juokais galima būtų įžvelgti choreografės norą konkuruoti su "Grand Ballet" ir netgi pranokti gulbių ar šešėlių masines scenas, tapusias "baltojo" baleto šedevrais.