Spektaklis pagal Federico Garcia Lorca'os dramą

Choreografė ‒ Anželika Cholina.

Scenografas ‒ Marijus Jacovskis.

Kostiumų dailininkės ‒ Jolanta Rimkutė, Marija Rubavičiūtė.

 

ŠOKA

Bernarda Alba, 60 m. ‒ Aušra Gineitytė.

Angustija, Bernardos duktė, 39 m. ‒ Indrė Pačėsaitė, Domicelė Tautkaitė.

Magdalena, Bernardos duktė, 30 m. ‒ Jolanta Kriščiūnaitė, Sigutė Mikalauskaitė, Brigita Urbietytė.

Amelija, Bernardos duktė, 27 m. ‒ Indrė Bacevičiūtė, Indrė Radzevičiūtė.

Martirija, Bernardos duktė, 24 m. ‒ Ramunė Balsevičiūtė, Giedrė Zaščižinskaitė.

Adela, Bernardos duktė, 20 m. ‒ Agnė Ramoškaitė, Giedrė Subotinaitė.

Marija Chosefa, Bernardos motina, 80 m. ‒ Loreta Raškevičiūtė, Edita Stundytė.

Pepė ‒ Donatas Bakėjus, Eligijus Butkus, Nerijus Tauskus.

 

Trukmė ‒ 1 val. 20 min.

Premjera ‒ 2000 m. gegužės 3 d.

Spektaklio istorija

Rengdamas spaudai paskutinią savo dramą „Bernardos Albos namai“ (baigta 1936 m, išleista  ‒ 1945 m.) Federico Garcia Lorca paliko antraštę ‒ „apie moterų likimą Ispanijos kaimuose“. Rašytojas teigė, kad ši drama sukurta pagal tikrus vieno ispanų kaimo įvykius.

Siužetas

Laikydamasi griežtų vietos papročių po vyro mirties Bernarda Alba su savo motina ir dukterimis užsidaro namuose ištisiems metams. Kaip šviežio oro dvelktelėjimas mirusiųjų namų duris paslapčia praveria čigonas Pepė. Jis sudrumsčia gedulo rimtį užvaldydamas seserų mintis ir dar neglamonėtas sielas. Sukaustytos įžadų, penkios seserys grumiasi su aistromis. Jų meilė  be išeities ir be atsako. Tik Bernardos motina Marija Chosefa ir jauniausioji  duktė Adela sukyla prieš motinos valią: vietoje nuolankumo jos pasirenka mirtį.

 

Repertuaras

Artimiausiu metu spektaklis nebus rodomas.